Rytinis pasisveikinimas ir etiketas lifte
Kiekvienas rytas prasideda nuo pasisveikinimo. Šie įpročiai susiformuoja arba nesusiformuoja šeimoje. Vėliau turėtume sąmoningai save ugdyti ir kiekvieną kartą įėję į patalpą, kurioje yra žmonių, pasisveikinti. Net jei jūs iš prigimties nelinkęs pirmas kalbėti, padarykite tai sąmoningai. Malonus pasisveikinimas visai dienai nuteikia jaukiai ir sukuria draugišką atmosferą su aplinkui esančiais žmonėmis. Sveikindamiesi stipriname ryšius. Akių kontaktas, šypsena ir pasisveikinimas žodžiu, linktelėjimu ar rankos paspaudimu skatina bendradarbiauti.
Jūs patys kontroliuojate savo mintis ir nuotaiką. Ar pasiryžote būti gerai nusiteikę ir neleisti jokiai situacijai sugadinti jums nuotaikos?
Nebūtina nepažįstamiems tiesti rankos, bet užmegzti akių kontaktą, nusišypsoti, linktelėti arba tarti „labas rytas“, „laba diena“, „labas vakaras“ turėtume. Dabar paplitęs „sveiki“ – nelabai oficialus pasisveikinimas, jis veikiau kasdieniškas. Kai kartą sveikindamasi tariau „sveiki“, sulaukiau atsakymo „dėkui, nesergu“. Kai pasiteiravau „kaip laikotės“, sulaukiau atsakymo „įsikibusi“. Šmaikštu ir teisingai pastebėta.
Ar skubėti paspausti ranką darbe?
Rankos paspaudimą inicijuoja statusu aukštesnis asmuo. Vadovas tiesia ranką kolegoms. Tuomet sveikinasi su vyriausiais, moterimis ir kitais asmenimis. Jei moteris nori sveikintis paspausdama ranką, ji turėtų tiesti ranką pirma, antraip besisveikinantis pamanys, jog ji nenori sveikintis rankos paspaudimu.
Jei atėjote prie grupelės ir matote pažįstamą asmenį, visų prima pasisveikinate su juo (ja), o tada su visais kitais paeiliui.
Visuomet pirmas sveikinasi tas, kuris ateina.
Prie lifto turėtumėte stovėti atsitraukę kelis žingsnius, kad nusileidę žmonės galėtų laisvai išlipti. Jei prie lifto yra grupelė kolegų, į liftą pirmas turėtų žengti vadovas ar vadovė, paskui vyresni ar ilgiau dirbantys darbuotojai ar darbuotojos, po jų jaunesnės kolegės, o paskutiniai įlipa jauni kolegos. Rangas yra aukščiau amžiaus, amžius – aukščiau lyties. Vis dar galite išgirsti „moterims pirmenybė“, bet šiandieninėje visuomenėje, jei esate organizacijos vadybininkė ar konsultantė ir sutinkate klientą, jį praleidžiate į liftą pirmą. Jei kuris nors svečias primygtinai prašo, kad liptumėte į liftą pirma, priimkite pasiūlymą.
Žmogus, stovintis arčiau išėjimo paspaudžia lifto mygtukus. Jeis esate moteris ir tas asmuo, kuris pasitinka grupę žmonių, tai jūs ų liftą ilipate tada, kai sulips visi ir paspausite reikiamus mygtukus. Jei prie lifto durų stovi vyras ir moteris, į liftą pirmumo teise įlipa moteris. Jei vyras jau tikrai solidaus amžiaus, pasiūlykite jam lipti pirmam. (Kai kurių kitų etiketo specialistų nuomone, į liftą pirmas turėtų žengti vyras, nes liftas laikomas pavojinga zona, nors, ko gero, dabar jau tai negalioja).
Jei prie lifto daug nepažįstamų žmonių, į liftą lipa pirmi tie, kurie yra arčiau durų. Mandagumas reikalauja, kad vyras (jei jis lydi moterį) būtų tas, kuris įlipa paskutinis ir paspaudžia lifto mygtuką.
Jei moteris liftu važiuoja viena, be palydovo, ji gali nuspausti lifto mygtuką pati arba paprašyti arčiausiai stovintį asmenį: „Prašom paspausti 3“. Kartais labai nepatogu grūstis prie mygtuko pultelio.
Jei vyras dėvi skrybėlę ir eina drauge su moterimi, jam lifte dera nusiimti skrybėlę (tai galioja visada, įėjus į uždarą patalpą). Jei važiuojate perpildytu liftu ir lydite damą, skrybėlės nusiimti nereikia.
Niekada nesibraukite į perpildytą liftą. Atvažiuos kitas arba palauksite, kol liftas vėl nusileis.
Iš lifto pirmieji išlipa tie, kurie stovi arčiausiai durų. Tad čia nelabai verta paisyti protokolo. Tačiau, jei lifte nedaug žmonių, galima pirma praleisti aukštesnes pareigas užimančius asmenis, taip pat vyresnius amžiumi arba moteris.
Pasisukite šonu, kad galėtų išlipti lifto gale stovintys žmonės arba, jei reikia, trumpam išlipkite iš lifto, kad praleistumėte.
Lifte kalbame labai trumpai. Pasisveikiname, šnektelime apie orą, pietus ar kokį aktualų įvykį, tačiau neplėtojame pokalbio. Nederėtų kalbėtis telefonu.
Dažnai žmonės atėję prie lifto stovi ir tyli nudelbę akis. Nesisveikina net su kolegomis.
Taip nutinka tik todėl, kad jie neturi įpročio sveikintis, o galbūt jie drovūs ar tiesiog nežino kaip elgtis. Lifte mes visi „sumažėjame“, nes į savo privačią erdvę įsileidžiame kitus, todėl stovėdami lifte nudelbiame akis. Bendrakeleivių apžiūrinėjimas, garsūs pokalbiai laikomi erdvės pažeidimu. Žmogaus asmeninę erdvę sudaro 45–60 cm.
Pavyzdžiui, kai liftu važiuojate vienas, jaučiatės laisvai, patogiai, stovite, kur norite. Liftui stabtelėjus, įlipa pora asmenų ir kas nutinka? Kiekvienas pasiskirstome ir stovime arčiau lifto kampų. Tai nesąmoningas erdvės padalijimas. Kuo daugiau žmonių įlipa į liftą, tuo labiau jie linkę pasitempti, stovėti tiesiau, daiktus laiko arčiau savęs, žvilgsnį nukreipia žemyn. Dauguma žmonių jaučiasi labai nejaukiai ir stengiasi kuo labiau sumažėti, kad turėtų savo asmeninę erdvę. Asmeninė erdvė priklauso ir nuo socialinio bei kultūrinio konteksto.